Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Istorijos tęsinys apie tai, kaip vieną šaltą ir saulėtą žiemos dieną į Katinų „Papyvesio“ kaimo turizmo sodybą atvykusi panevėžietė valdininkė, Turizmo infrastruktūros ekspertė Žana Kapronienė čia vykdė oficialią šitos sodybos veiklos patikrą. Papyvesio slėnio pakalnės lyguma, per gilų sniegą klampojanti ketveriukė drauge su pačia Žana nuėjo ir dar labiau tolyn, pietų pusės kryptimi. Praėjus šalia pro aukštikalnėje augantį šermukšnį, Žana su savo palydovais sustojo ir trumpam pasitarė, kaip toliau jiems dabar eiti – ar rinktis takelį per aukštikalnę tolyn, ar vėl leistis pakalnėn. Nutarta buvo eiti tik vien pakalne. Kai beeinant sniegu Žana uždavė Batuotui ir Ksenai Katinams klausimą apie tai, ar šiame slėnyje nebuvo kada įvykęs ir koks nors kraują stingdantis nutikimas, nyciečiai tik tarpusavyje susižvalgė, bet nieko neatsakė, nors jie ir gerai atsimena, kad pernai rudenį jie čia vaikėsi keistą astralinį parazitą, ir paskui tik per vargą jį išsiuntė atgal, į kitą dimensiją. Ir vėl paskui visai įdomus įvykis atsitiko, kai sustojus šalia laukinių erškėtrožių sąžalyno, Žana užsimanė užkopti į viršun, bet dar nė neįpusėjus savo kelio, kryptelėjo jai viena koja, moteris krestelėjo užpakaliu ant sniego ir visa dailiai nučiuožė šlaitu, pakalnėn. Žinoma, kad toks vaizdelis visus aplinkinius tuojau prajuokino – Ksena, net susiėmusi už burnos, iš visų jėgų laikėsi, kad tik nepradėtų garsiai kvatotis, o Batuotas tokį Žanos nusileidimą pakalnėn garsiai palygino su „jauniklės nuslydimu“. Pačiai valdininkei nebuvo dėl šito ypač juokinga, juk jai teko nuo savo drabužių nusipurtyti visą ją aplipusį sniegą, kurio nuslydimo metu jai buvo prilindę net ir po jos suknele, ant kelnaičių ir ant pėdkelnių medžiagos. Bet, laimei, toks nuotykis pasibaigė sėkmingai. 2021 m. sausio 14 d.