Nyciečio Tuko ir miestietės davatkos Vidos draugystės skaudi istorija 5

Toliau pasakoju istoriją apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Dabar nycietis Tukas jau ir toliau klusniai vykdė visus tuos naujosios pažįstamos, davatkos Vidos Pribeldaitės duotus jam patarimus, dėl siekimo vyrukui pajusti dvasinį palengvėjimą po visų tų rūpesčių, bet kartu šalia to šis nycietis ir toliau vis dar telefonu bendravo su pačia Vida. Šįsyk Tukas net ir nuvyko tiesiai į Kupiškio miestą, kad su pačia Vida gyvai susitiktų. Dabar Vida kalba tiktai taip – kad Tuko buvusi žmona Ingrida yra niekam tikusi moteris, nes jo visai nevertino ir nemylėjo, ir kad Tukas yra vertas žymiai geresnės moters. Tad ir privalo jis tokią rasti. O Vida paruoš tam Tuką, kad vėl jis galėtų dvasiškai gerai jaustis. Bevaikštant Kupiškio gatvėmis, Tukas tuo pačiu dar ir uždavė davatkai merginai vieną klausimą, kuris jau seniai buvo kirbėjęs galvoje: kodėl Vida visur visada, net ir karštomis dienomis, mūvi ilgas kelnes, o ne kokį sijoną ar suknelę, kaip kad kitos, aplinkinės moterys ir vis slepia savo pačios nuogas kojas? Šitai Tukas jau seniai pastebėjo. O iš Vidos jis tuoj sulaukė atsakymo į tai, kuris buvo, švelniai tariant, gan keistokas: jai mat atseit nepatinka ir erzina tai, kai vyrai gatvėse vis spokso į jos pačios nuogas kojas, tad todėl ji mūvi kelnes ir kojas slepia, nes nenori taip gundyti ir vilioti vyrų, mat gerai žino, kad taip elgtis jai būtų nuodėmė, o nenori ji jos daryti, nes pačios pareiga yra tik tarnauti Dievui. O Tukui vėl mįslė: jeigu Vida šitaip daro, tai gal tada ji ir nėra ta tikroji pasaulietė..? 2011 m. rugpjūčio 24 d.