Nyciečio Tuko ir miestietės davatkos Vidos draugystės skaudi istorija 31

Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Su nyciečiu Tuku apie pastarąją jį ištikusią santykių krizę sutiko atvirai pasikalbėti net ir pats Tuko globėjas, turtuolis Batuotas Katinas. Nes gi paliktasis vyrukas jau visai nebežino, kaip reikės toliau jam, vienišam tėčiui, gyventi. Juk pats Tukas buvo kūręs tokius gražius planus su Vida Pribeldaite apsigyventi mieste, bet viltys žlugo ir jis vėl yra labai nelaimingas. Bet Tukas juk ir negalės likti Katinų namuose amžinai... O kiek paskui, likęs vienumoje tik su savo sūneliu Kenu, šis vyras pamąstė vėl apie išsiskyrimą su miesto davatka ir tuo pačiu vis aiškiau ir geriau priėjo prie tos išvados, kad Vida tikrai nebuvo iki galo su juo atvira ir visai nebuvo sąžininga. Juk gi galėjo ta Vida iš karto pasakyti Tukui, kad jai reikia tik tokio vyro, kuris sutiktų praleisti gyvenimą be lytinių santykių, tada viskas būtų buvę aišku. O dabar mergina privertė Tuką ja pasitikėti, patikėti jos tuščiais žodžiais ir ant galo tik apgavo. Kam reikėjo suteikti vilčių, jei visai nesistengė? Taigi, ir toliau Tukui labai skauda širdį ir jis vis dar mintyse nesiliauja save kaltinti dėl to, kam buvo toks kvailas ir patikėjo ta davatka Vida, leidosi suviliojamas jos kalbų. Vida, dangstydamasi tuo savo parodomuoju, apsimestiniu gražiu gerumu, įrodinėdama, kad yra gyliai tikinti, vengianti melo ir kaip tik dėl to besipelnianti kitų pasitikėjimą, tik slėpė tikrą veidą ir iš tikro elgėsi visiškai priešingai, kitaip. Tokia, kokią kad visi matytų esant, Vida tikrai nebuvo. Ji – tik apgavikė, nenorinti parodyti, kad tokia yra. Va, tau ir buvusi Tuko mylimoji, jam artima siela. O Tukas jai dar žiedą dovanojo... 2011 m. lapkričio 16 d.