Nyciečio Tuko ir miestietės davatkos Vidos draugystės skaudi istorija 2

Tęsiu pasakoti istoriją apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Neilgai tepraėjus laiko nuo to įvykio, kada Kupiškio mieste Tukas, paslydęs ant po kojomis besimėtančios banano žievės, skaudžiai griuvo ant šaligatvio, o nepažįstama jauna moteris suskubo jam į pagalbą – prabėgo tik vos kelios dienos, ir štai Tukui vėl pasitaikė proga pasikalbėti su ta pačia moterimi. Tukas, būdamas namie prie kompiuterio, savo mobiliajame telefone surinko tą nepažįstamosios duotą telefono numerį, jai tiesiogiai paskambino ir pasikalbėjo. Išsikalbėjo ir nemažai sužinojo vienas apie kitą. Tukas moteriai papasakojo, kad jis yra išsiskyręs, turi mažą vaiką, gyvena Nycių kaime, pas savo globėjus, o iš Vidos išgirdo, kad ji jau turi 30 metų, dar netekėjusi ir yra itin labai religinga. Be to, dar ji pasakė pastebėjusi, kad nyciečiui Tukui yra reikalinga gyvenime pagalba ir turi jam paruošusi gerų patarimų. Jei tik Tukas tikrai norėtų pats juos išgirsti. Na, o Tukas asmeniškai visai neturi nieko prieš tam, kad Vida yra religinga – juk ir jo globėjų šeima, Katinai tikrai neniekina Dievo ir katalikų tikėjimo, jie visai pakankamai tikintys yra, nors kiekvieną sekmadienį ir nevaikšto, bet bent kelis kartus per metus vis tiek vis nueina per šventes į bažnyčią ir ten pasimeldžia... 2011 m. rugpjūčio 8 d.