Nyciečio Tuko ir miestietės davatkos Vidos draugystės skaudi istorija 11

Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Kažkur po paskutiniojo jų abiejų susitikimo Kupiškio mieste, kada miestietė davatka Vida Pribeldaitė buvo pareiškusi savo kritišką nuomonę apie nepadoriai apsirengusią praeivę, ir pats nycietis Tukas pajuto širdyje jausmus – kaip stipriai jis tą Vidą myli. Jis tai jai prisipažino tiesiogiai, jau kito jų abiejų susitikimo Kupiškyje metu. Vaikščiojo ši pora po miestą ir nė nepastebėjo, kaip juos abu seka ir tylomis vis stebi vienas nepažįstamas vyras. Na, o paskui, dar po kelių dienų, ir vieno konkretaus pasiūlymo susižadėti Tukas iš Vidos lūpų ėmė ir išgirdo, nes mat ji buvo nuėjusi pasitart su kunigu dėl draugystės, ir tas Vidai tai patarė, o mergina visada labai klauso to, ką kunigas jai liepia daryti. Tukui vėl teks spręsti, ar priimti tokį draugės pasiūlymą, bet kad jam visai kiti dalykai tąsyk sukėsi galvoje: nors tądien ir buvo nuvykęs miestan pasitarti dėl sužadėtuvių sąlygų, bet jau kartu buvo susizgribęs, kad iki šiol dar nė karto jie nėra pasibučiavę, nors yra jau ir pora ir šito paprašė Vidos. Tąkart jie abudu sėdėjo ant lauko suoliuko, bažnyčios šventoriuje. Taip, jis priėmė palankų savo draugei sprendimą. Bet kai tik Tukas paprašė merginos pasibučiuoti, ta iškart susiraukė ir griežtai išrėžė, kad tai bus galima padaryti tik po sužadėtuvių, nė dienos ne anksčiau – ir taškas. Taip elgtis jai liepia „Biblija“. Pasak Vidos – „kada bus ant piršto žiedas, tada bus ir bučinukas“. Jokių išlygų davatka Vida šitai nuostatai tikrai nedarys. Dar Vida pasakė Tukui, kad jis turės jai nupirkti žiedą ir tada jie abu nueis pas kunigą, kuris juos sužadės. 2011 m. rugsėjo 22 d.