Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Nycių kaimo gyventojai vyrai su savo automobiliais ir dar drauge Raudonakiu Lakišiumi iš Papyvesio slėnio keliu važiuoja tiesiai į Kauną, kad ten galėtų smagiai sau pasibuvoti ir sudalyvauti netrukus įvyksiančiame Žaliaakio Lakišiaus bernvakaryje. Nyciečiai vyrai šį savo gautą kvietimą atvažiuoti geranoriškai priėmė dėl kelių priežasčių: dėl to, kad jiems visiems jau tikrai labai truko kažkokios atgaivos gyvenime, kad Naitmenas jau buvo pradėjęs emociškai išsekti nuo rūpinimosi savo mažąja dukryte Dorotėja, kad labai norėjosi pabūti vien tik savo pačių vyriškoje kompanijoje, atitrūkus nuo namų, moterų ir rūpesčių. Tačiau jei bėgi trumpam nuo savo moterų, tai dar nereiškia, kad ir kitų, svetimų moterų tu savo kelyje daugiau ir nesusitikti. Lygiai taip ir dabar nutiko Pupsiui Šunėnui ir Raudonakiui Lakišiui, kada jie vis dar lėkė toliau plentu į Kauno pusę: kelyje, visai netoli ties Kėdainiais juodu netikėtai susistabdė dvi jaunos ir žavios nepažįstamos moterys ir paprašė pavėžėti jas autostopu iki pat Kauno. Pupsis leido toms moterims sėsti į savo automobilio galą, kadangi jos jam pasirodė esančios visai patikimos asmenybės ir dabar jau visi keturi toliau dūmė sau keliu. Tarpusavyje pasikalbėjus, netikėtai išaiškėjo tai, kad tos dvi jaunos moterys iš tikro yra gerosios raganos, jos seserys – Grasilda ir Viktorija Valentukevič, kad jos abi irgi tikrai moka burti, abidvi jau daug metų pragyvena iš savo vertimosi magija, dažniausiai padeda jos kitiems žmonėms ir paprašytos panaikina juodus kerus, o pačios visada verčiasi tik gera, baltąja magija. Kai Pupsis seserims užsiminė tai, kad jie, nyciečiai, savo kaimo gyventojų tarpe irgi turi galingų Burtininkų, bei paminėjo Tukuručio vardą, jis seserims Valentukevič visai nepasirodė žinomas, bet burtininkų Kukurbezdžių pavardė kažkur tikrai labai girdėta. O taip bekalbėdami, pasiekė visi pagaliau ir Kauną... 2019 m. lapkričio 15 d.