Nyciečiai turėjo košmarišką naktį Papyvesyje, ieškant nežinomo padaro 4

Metas pabaigti savo pasakojimą apie tai, kaip Nycių kaimo gyventojai kartą, nakties tamsoje ieškojo vieno dar nežinomo, paslaptingus miglos draiskalus paskui save paliekančio padaro. Į bendrą didelį gyventojų būrį susidėjusių nyciečių ir alpėniečių kompanijos vykdomos po Papyvesio slėnį paslaptingojo padaro paieškos jau buvo stipriai įgavusios savo pagreitį, kada drauge ėjusiems ir savo kelią tamsoje su žibintuvėliu pasišvietusiems Pupsiui Šunėnui bei Malkomui Kukurbezdžiui ir pasitaikė laimė patiems pirmiems iš visai arti pagaliau pamatyti gyvai tą padarą „inkognito“. Pastarieji nyciečiai vyrai jau buvo nusileidę kiek link pakalnės, ėjo palei pat statų šlaitą, visą tankiai apaugusį pageltusia, šiurkščia pelkinės viksvos žole, kai viršuje ūmai staiga pasigirdo stiprus čežėjimo garsas ir žemyn žole nusliuogė keistas, raudonos spalvos, šiurpios išvaizdos padaras. Išankstinės spėlionės iškart pilnai pasitvirtino: tai tikrai buvo ne šito pasaulio padaras, vizualiai kažkiek panašus į ilgą, baisią, didžiulę kirmėlę, jis turėjo trikampes, žydrai švytinčias akis, ant kūno paeiliui išdėliotos lyg ir kažkokios plokštelės su keistais ženklais, prie pat galvos trumpi žiuželiai, iš kūno išeina ilgos išaugos, kurios, kaip pasirodo, ir išskiria iš savęs į aplinką tą į miglą panašią medžiagą. Nors šis ateivis ir buvo taikiai nusiteikęs, nyciečių nesiteikė pulti, bet vien pati jo išvaizda iškart abiems vyrams sukėlė tokį didį vidinį siaubą, kad net Pupsis tai pajuto: tuoj, bet kurią minutę jis privarys iš baimės tiesiai į savo kelnes, Malkomas taip pat irgi iškart pamiršo bet kokius savo žinomus burtus, viską metę vyrai tuoj apsisuko ir iš baimės kuo greičiau spruko tolyn. Tokios baimės jiedu seniai nebuvo patyrę. O dabar beliko dar spėlioti, kas tas padaras iš tiesų yra – materializavęsis astralinis parazitas, ar tikras, dar nežinomos rasės, kosminis ateivis. Laikas dar pateiks atsakymus. 2020 m. spalio 9 d.