Nyciečiai turėjo košmarišką naktį Papyvesyje, ieškant nežinomo padaro 2

Tęsiu pasakojimą apie tai, kaip Nycių kaimo gyventojai kartą, nakties tamsoje ieškojo nežinomo, paslaptingus miglos draiskalus paskui save paliekančio padaro. Kaip jau buvau minėjęs, švieži to padaro pėdsakai atvedė nyciečių būrelį iš paskos net iki pat Papyvesio slėnio teritorijos. Nors tada buvo ir košmariška būsena, buvo baugu čia tirštoje tamsoje vaikštinėti, bet kaimynai, pasišviesdami savo turimais žibintuvėliais, vis tiek smalsiai dairėsi į visas puses ir mėgino sužinoti, kur to padaro dabar esama pasislėpusio. Jis, tas nežinomasis, atrodė besantis kažkur, visai prie pat jų, bet vis tiek kol kas dar niekaip nepastebimas. Iš tolo pastebėję, kad nyciečiai traukia laukais link Papyvesio, prie jų netrukus taipogi prisijungė net ir keli Alpėnų kaimo gyventojai. Pasirodo, kad tas nežinomasis Alpėnuose irgi kartais vis pasirodo, bet dar neidentifikuotas. Batuotas Katinas drauge su kitais savo kaimynais slėnio aukštikalnėje, prie čia augančių šermukšnių, ant žolės pastebėjo paliktus padaro miglos likučius ir pakvietė vyrus nusileisti pakalnėn. O tuo tarpu moterys – Musė, Irena ir Nukliopa pasiliko dairytis į visas puses po tamsą, prie pat vienos iš laukinių obelų, ir staiga pirmosios dvi net aiktelėjo iš tos nuostabos, kai pašvietę žibintuvėliu aukštyn, į prie pat laukinės obels augantį klevą, pamatė aplink rudeniniu geltoniu švytintį jo lapų vainiką, ratu ore plaukiančią tą pačią paslaptingąją, žydros spalvos miglą. Reiškia, joms nepastebint, tas padaras tamsoje ką tik buvo kažkaip oru net ir pro čia pralėkęs? Gal jis moka net ir skraidyti? Moterys kurį laiką žvelgė tik būtent ten, priblokštos ir turėjo sau pripažinti, kad šis vaizdas turi savyje ir ypatingo grožio... 2020 m. spalio 9 d.