Mokinio Usūrinio klasiokai tyčiodamiesi sprendžia, koks bus jo būsimų Išleistuvių apavas

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai buvo ir kitas toks vaikinas – Usūrinis, kuris mokėsi statybininku ir buvo pačios Ingridos tikrai labai nekenčiamas. Atsimenate, kaip kartą „profkėje“ to Usūrinio klasiokai keršydami labai piktai ir žeminančiai su juo atsiskaitė, atėmė iš jo batus ir privertė mūvėti moteriškus aukštakulnius batus? Po to tie patys klasiokai net dar žiauriau pratrūko iš vargšo Usūrinio tyčiotis – kone beveik kasdien jam tuos aukštakulnius vis primindavo, pradėjo net garsiai sakyti, kad Usūriniui tik šitas apavas ir betinkąs, jam reikia net ir praktines pamokas, mūrijant ar tinkuojant, darbo metu ant pėdų tuos moteriškus batus mūvėti. Dar daugiau – būdamas nekenčiamas, atstumtas tarp klasiokų, Usūrinis dabar buvo jau kone pagrįstai jų vadinamas „py**ru“, kitos orientacijos vyru. O vieną žiemos dieną, jau visai artinantis gamybinei praktikai, noro iš Usūrinio tyčiotis pilnas klasiokas Užkimėlis netgi taip klasėje kalbėjo, kad, jo manymu, per būsimas Išleistuves būtinai reikėtų, kad Usūrinis ceremonijos metu būtų užsimovęs moteriškas aukštakulnes basutes – vis tiek jau prie to yra pripratęs, tegul ir visa mokykla jį tada tokį mato. Bet, laimei, Usūrinis turėjo užtektinai blaivaus proto, tad nepasidavė niekingam savo klasiokų spaudimui ir per Išleistuves pasirodė su normalia vyrui apranga, su vyriškais savo batais ant kojų... 2005 m. vasaris