Meno kuratorė Elegija telefonu paskambino nyciečiui Batuotui Katinui

Nycių kaimo gyventojo, turtuolio Batuoto Katino kasdienybę šiandien praskraidino vienas ir įdomus nutikimas, nes jam telefonu paskambino vienas asmuo, kurio jis nebebuvo matęs gyvai, iš arti jau daugiau nei metus laiko. Tas asmuo – tai pasvalietė meno kuratorė ir dailininkė Elegija Fromičiūtė. Taigi, netikėtai ėmė ir paskambino telefonu Batuotui ta pati jauna moteris, kuri su būreliu kitų menininkų pernai vasarą, Papyvesio slėnyje buvo surengusi dviejų dienų tapybos plenerą, užmezgusi pažintį su nyciečiais, paskui dar spėjusi ir sudalyvauti Katinų poros vestuvių jubiliejuje ir ilgam laikui visai dingusi iš akių. O toji Elegija, kaip paaiškėjo iš pokalbio, šiuo metu be darbo tikrai nesėdi: nors aplinkui ir karantinas įvestas, nors dėl jo ir tenka dirbti iš namų, nebetenka gyvai susitikti su kitais dailininkais (jau turi širdies draugą!), bet vis tiek tos veiklos yra tiek daug, kad tik vos spėk suktis. Vėl prisiminė Elegija, ką reiškia ir pačiai gyvai tapyti ant drobės, be to, dar daug dirba ir su savo turima grafine piešimo planšete „Wacom“, su ja kompiuteryje kuria vis visokiausius eskizus ir tapybos piešinius. Pastaruoju metu ji ir vėl yra prisiminusi tą Papyvesio slėnį, ne tik vis apie jį galvoja, bet pagal padarytas slėnio nuotraukas ji dar tapo ekrane vaizdelius. Bet Elegijai net ir to pasidarė per maža, ji ir skambina Batuotui, nes turi ką jo paprašyti: gal jis kartais turi kokių labai senų, archyvinių nuotraukų iš praeities, kuriose paupio slėnis dar matyti kitoks, tada tegul jai jas nusiunčia, o Elegija pagal tuos vaizdus jau prikurs unikalių piešinių. Taip, pats nycietis kažkiek atmena, kad kadaise slėnio nendryno gale, prie pat upės vagos lyg ir stovėjo aukšti, nudžiūvę medžiai stuobriai, bet paskui jų nebeliko, ir nežino, ar kas kituose kaimuose galėtų turėti nuotraukų su tokiais praeities vaizdais... 2020 m. gruodžio 18 d.