Mano meilė muzikos grupei "U2"

Airių roko grupės „U2“ muzikos klausymasis į mano paties gyvenimą ir į mano mylimiausių muzikos grupių įrašų fonoteką atėjo gan neįprastu būdu – per vaikišką spaudą. Atsimenu, buvo tada 2001 metai, kada aš viename iš senų žurnalų „Naminukas“ aptikau straipsnį apie garsią visame pasaulyje roko grupę „U2“ – kuo ji yra tokia ypatinga (nes, rašė, groja gaivališką roko muziką), apie visą jos atsiradimo eigą ir t.t. Aš į tą straipsnį tada palaipsniui iki tiek rimtai atkreipiau savo dėmesį, kad ir visai rimtai vėliau užsinorėjau gauti garso kasetę, kad galėčiau pagaliau ir aš pasiklausyti tos taip išgirtos grupės dainų. Mano pirmoji įsigyta „U2“ garso kasetė vadinosi „The best of 1980 – 1990“. Štai tada ir pats įsitikinau tuo, kad tikrai be galo geri yra kai kurie „U2“ kūriniai. Bet tas susižavėjimas airių rokeriais pradžioje tetruko tik metus laiko, paskui jis visai nuslūgo ir su visa buvusia jėga grįžo man atgal tik 2009 metais. Va, tada aš iš naujo ir atradau tai, kokie tie „U2“ nariai Bono, The Edge, Adam Clayton ir Larry Mullen yra be galo tikrai kieti roko scenoje, kai į mano rankas pateko jų albumas su „smegenis raunančia“ daina „Vertigo“. Būtent nuo to meto, ir dėka išgirsto galingo skambesio, aš ir vėl iš naujo įsimylėjau šią roko grupę. Patinka man labai tas jų roko kietumas! Man pačios geriausios „U2“ dainos yra šios: „Pride (In the name of love)“, „The fly“ ir „Beautiful day“. Tai tikras roko muzikos gėris ausims.