Mano meilė muzikos grupei "Pet shop boys"

Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika

Toliau dar apibūdinant muzikos grupes iš mano paties visų mylimiausių atlikėjų sąrašo: „Pet shop boys“. Keistas dalykas yra tas žmogaus gyvenimas: vienu metu tu stačiai nesupranti ir nemėgsti kažko muzikoje, o paskui, kitu metu kai kada tu imi ir staiga net labai pamėgsti tai. Taip man buvo ir su britiškaisiais elektroninės muzikos karaliais tituluojamų Neilo Tennanto ir Chriso Lowe grupe „Pet shop boys“. Dar nuo pat vaikystės jų dainų nuotrupas žinojau iš savo radijo imtuvo, ir man visuomet tas vokalisto Neilo falcetas keistai asocijavosi su dainininko Alfredo Šalčio balsu – jie tarpusavyje tokie panašūs, bet kai 2000 –aisiais aš mieste pakabintuose plakatuose „petšobus“ pamačiau su lyg nuo elektros iškrovos į visas puses styrančiais pašiauštais plaukais, buvau net stačiai pasibaisėjęs tokia jų išvaizda ir daugiau kurį laiką nieko apie tą grupę girdėti nebenorėjau. Visas mano požiūris į „Pet shop boys“ kardinaliai pasikeitė 2007 m., kada pasirodė spaudoje skelbimai ir straipsniai apie ruošiamą jų koncertą Lietuvoje, ir atsitiko keistas dalykas – kuo daugiau ėmiau apie juos domėtis, tuo vis labiau ėmė patikti ir jų muzika. Štai taip ta grupė ir aš ir „prisipratinom“ vieną prie kito, juoba, kad ir čia vietomis pastebėjau ryškų muzikos panašumą į „Scooter“ muziką. Pirmas mano įsigytas jų albumas buvo „Disco 3“. Man geriausios grupės dainos yra šios: „Domino dancing“, „Go west“, „London“. O kaip jums ši grupė?