Mano meilė muzikos grupei "Hiperbolė"

Jei jau reikia prisiminti dar ir tai, kaip ir kodėl kadaise pamėgau lietuviškos roko muzikos grupės „Hiperbolė“ dainas, tai čia irgi taip pat gausis gan labai įdomus pasakojimas. O viskas prasidėjo labai seniai – dar 1997 metų pavasarį, kai aš pats buvau dar visai paauglys berniukas ir lankiau mokyklą. Iki mokyklos toliau gyvenančius mokinius kasdien pavėžėdavo vietinis autobusiukas, mane – taip pat, o to autobusiuko vairuotojas tada kelionės metu vis leisdavo ir leisdavo iš automagnetolos groti grupės „Hiperbolė“ kasetės dainas, va taip ta grupė pirmąkart ir įstrigo į atmintį. Bet pats tos grupės garso įrašų ryžausi pradėti pirkti ne iškart, nors tos lietuviškos šios grupės dainos mane jau buvo ir visai apčiuopiamai sužavėjusios, o tik po kelių metų – 2001 metų pavasarį, kada vienoje mano miesto parduotuvėje buvo įrengtas ir garso įrašų pardavimo skyrius, o iš ten, nuo prekystalio po stiklu į mane apsilankymų parduotuvėje metu vis žvelgė ir žvelgė viena „Hiperbolės“ dainų garso kasetė, kol aš galiausiai ją ir susigundžiau nusipirkti. Tai buvo „Hiperbolės“ albumas „Vizija“. Buvau tada labai patenkintas savimi: kad štai ir aš tai padariau, ir aš pagaliau turiu namuose bent vieną „Hiperbolės“ kasetę. Vėliau, visi kiti „Hiperbolės“ įrašai pas mane atsirado tik 2008 metais. Geriausios „Hiperbolės“ dainos man yra šios: „Vasara“, „Mūsų mažam kalne“ ir „Pavasario vėjas“. Visai šaunios, smagios tai dainos!