Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Tą karštą penktadienio popietę, kada prie pat Kupiškio marių, šalia miesto maudytis atskubėjo ir garsioji miesto davatka, Vida Pribeldaitė – Lajūnienė su savo vyru Žydrūnu, tuo pat metu poilsiauti atvykusiai Nycių kaimo gyventojų grupelei vadovavusi panevėžietė archeologė Luna Dragonienė jau buvo spėjusi nusirengti iki pat apatinių ir tučtuojau panirti į šiltą ir atgaivinantį marių vandenį. Beje, Luna čionai buvo atvykusi ne viena, o drauge su savo vyru Tomu. Kiek paplaukiojusi ir išlipusi vėl iš vandens, kiek vėliau šioji pora pasitiesė sau pledą ant žemės ir abu ant jo greta sugulė, kad pasidegintų priešais kaitrius saulės spindulius. Beje, pati archeologė Luna nė kiek nesigėdija to, kad ant jos kūno yra pilna visokiausių tatuiruočių ir užrašų – jai tai jau seniai yra tapę vos ne kaip jos skiriamuoju ženklu tarp visų kitų jos profesijos archeologų. Taigi, gulėjo Dragonai ant to pledo greta, Tomas su ranka švelniai glostė Lunai jos kūno odą ir tarpusavyje plepėjo sau apie visokius mažmožius – apie grupę „Depeche mode“ ir kitus dalykus. Begulint Luna vyrui prisipažino, kad vasarą jai visų maloniausia yra jausti kaitrius saulės spindulius, o pats Tomas jai pasisakė, kad jam visų maloniausia yra būti prie žmonos ir liesti aksomo švelnumo jos kūno odą... 2022 m. liepos 22 d.