Kupkinuko didžiausias šlovės metas tolimoje praeityje

Ar žinote, kada tas kupiškietis berniukas Kupkinukas Rubliauskas savo gyvenimo laikotarpiu, kai jis dar tebuvo paauglys ir kadaise dirbo laikraščio „Kupiškėnų mintys“ redakcijoje priedo vaikams „Kupkinukas“ redaktoriumi, buvo labiausiai patenkintas pačiu savimi? Tikrai ne vien tuo metu, kai pavyko drauge su redakcija sėkmingai išleisti laikraštyje pirmąjį, eksperimentinį priedo vaikams numerį. Kaip jau tai ir žinote, kai po metų Kupkinukas drauge su redakcija sumanė triukšmingai, su rajono vaikais, savo mažaisiais skaitytojais drauge leidinio gimtadienį švęsti ir buvo apie tai pranešta spaudoje, pradžioje pats Kupkinukas kažkiek viduje buvo truputį slapta būgštavęs dėl to, kad blogiausiu atveju, jeigu tą šventinę dieną ar prieš pat ją kils stiprios pūgos ir daug kelių bus užpustyti sniego, arba bus daug vaikų, kurie netikėtai susirgs gripu ir dėl to neatvažiuos, sumanytas gimtadienio renginys Kupiškio kultūros centre gali ir nepavykti, ko tikrai niekas visai nenorėtų. Bet, laimei, viskas Kupkinukui ir jo draugų kompanijai pasisekė kuo puikiausiai – vasario 25 d. susitikimas su laikraštuko gerbėjais įvyko, vaikų čia buvo susirinkę nepaprastai daug, nepaisant tikrai buvusių daug kur užpustytų kelių. Štai būtent tuo metu, iškart po renginio pats Kupkinukas ir buvo labiausiai džiaugęsis, didžiavęsis savimi. O kada vėliau, tų pačių metų kovo mėnesį išėjo naujas „Kupkinuko“ numeris su straipsniu apie būtent tą patį, įvykusį laikraštėlio gimtadienio renginį, ir tai buvo kaip galutinis įrodymas, kad viskas tikrai buvo pavykę, tada pats berniukas buvo toks laimingas, kokio jo seniai niekas nebuvo matęs... 1999 m. kovo 18 d.