Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Prisimenant Kėžių kaimo pagrindinės mokyklos praeities laikus ir tas senas dienas, kai kadaise čia dar mokėsi ir nyciečiai – Tinkis Vinkis, Kristina bei Markas, ko gero, visų gražiausiai iškyla iš atminties jų, dešimtokų, Paskutinio Skambučio šventės diena mokykloje. Oi, apie tą šventę kiek dar galima ką papasakoti! Apie viską reikia nuo pradžių: tai buvo gražus, vaiskus, saulėtas ir šiltas pavasario dienos rytas, kada į Kėžių kaimo mokyklą tradiciškai rinkosi mokiniai, o patys devyni tie dešimtokai dar ir su šventiniais rūbais apsivilkę atėjo – juk šiandien gi jų šventė, jiems šiandien paskutinį kartą nuskambės mokyklinis skambutis, tas pats, kuris šitokį būrį metų mokykloje garsiai visus vis kviesdavo rinktis į pamokas ir skelbdavo pertraukos pradžią. Bet, pagal prieš tai buvusį bendrą susitarimą, vos tik susirinkę būrin, šie dešimtokai kol kas dar neskubėjo traukti tiesiai mokyklon, ėmė laukti savo dar kiek vėluojančių klasiokų, (tarp tokių buvo ir pati Ingrida Kraštytė, kuri su tėvais gyvena visai mokyklos pašonėje). Visi dešimtokai tądien buvo tokie pasitempę, linksmi, o kartu ir rimti: iškart po šios šventės jau prasidės ir baigiamųjų egzaminų maratonas, o kas gi jų laukia tada? Vaikinai vilkėjo kostiumus, merginos – sukneles. Dar kiek palūkėjus, prie jų visų iš mokyklos netrukus greitai atlėkė du devintokai – Hansas ir Pabaisiukas, kurie prie dešimtokų drabužių prisegė mažus, simbolinius, popierinius varpelius, kurie skelbė tai, kurios laidos yra šie dešimtokai mokiniai... 2002 m. gegužės 29 d.