Kėžietės Ingridos Kraštytės mokymosi Kupiškio "Profkėje" metai 6

Jaunoji Kėžių kaimo gyventoja – agresyvioji Ingrida Kraštytė rytą, su rajoniniu autobusu ką tik atvykusi į miestą, eina šaligatviu į savąją Kupiškio miesto Žemės ūkio mokyklą ir pakeliui mato užu medelio slapčia rūkančias savo mokyklos tris mokines. Dabar metas pakalbėti apie žalingus įpročius toje „Profkėje“ – mokyklos vadovybė vaikinų įprotį rūkyti toleravo, o merginų – ne. Prie tabako dūmų pripratusiems mokiniams vaikinams mokyklos teritorijoje buvo įrengta tam speciali lauko aikštelė – rūkykla, bet merginos ten netūrėjo jokios teisės lankytis. Nors pačioje mokykloje su mokiniais ir daug buvo kalbama apie rūkymo daromą vidinę žalą jaunuolio kūnui, ypač merginų buvo vis prašoma nerūkyti, tačiau rūkančios mokinės vis tiek nieko nepaisė – nesvarbu, kad ir koks būdavo oras, pertraukų metu jos, pastvėrusios į delną cigaretes, bėgdavo būreliu tolyn nuo mokyklos teritorijos, prie netoli kelio esančio medelio su elektros stulpu šalia ir ten pasislėpusios paskubomis rūkydavo. O tarp šių trijų merginų čia yra ir net dvi pačios Ingridos klasiokės, Pardavėjo ir prekių žinovo profesijos mokinės. Šios rūkančios klasiokės ne vieną kartą buvo garsiai kvietusios ir pačią kėžietę merginą jungtis būtent prie jų kompanijos, irgi pradėti drauge su jomis rūkyti. Jos gi tada taip sau galvojo: kas joms tie plaučiai, kas joms tos tabako rūkymo sukeltos ligos – jos gi dar labai jaunos ir jokios ligos joms dar negresia. Taip, pagunda paragauti dūmo ne kartą buvo sukilusi ir pačiai Ingridai, bet namie jos tėvai ją griežtai dėl to auklėjo ir vis primindavo, kad negalima nė iš tolo pabandyti pradėt rūkyti, ir mergina tėvų patarimo klausė. Na, o mokykloje Ingridai atsirado ir netikėtas jos gerbėjas... 2003 m. spalis