Kėžietės Ingridos Kraštytės mokymosi Kupiškio "Profkėje" metai 4

Jaunoji Kėžių kaimo gyventoja – agresyvioji Ingrida Kraštytė savojoje Kupiškio Žemės ūkio mokykloje, slapčia pasprukusi nuo savo klasiokų, pamokos metu nuėjo į mokyklos mokomąsias dirbtuves, kad ten galėtų iš šono paspoksoti į savo mokomąją praktiką atliekančius statybininko profesijos mokinius vaikinus, ir buvo koridoriuje užkalbinta vieno iš jų, Usūrinio. Kuo toliau, tuo Ingridos viduje jaučiama fizinė trauka statybininkams vaikinams buvo vis labiau ir labiau stipresnė. Jeigu tik taip pasitaikydavo, kad kada kuri nors pamoka Pardavėjo ir prekių žinovo profesijos mokiniams dėl kokių nors priežasčių imdavo ir neįvykdavo, Ingrida iškart pasinaudodavo šia proga ištrūkti iš klasės aplinkos ir bėgdavo žiūrėti gyvai, ką gi dabar beveikią tie statybininkai. Ir dabar panaši situacija buvo ir nutikusi: pamokos metu kėžietė mergina nusėlino tiesiai į dirbtuvių kompleksą, nes gerai žinojo, kad būtent tuo metu pirmakursiai statybininkai darbuojasi ir remontuoja vienos patalpos sienas, ruošdami kabinetą klasės įrengimui. Grupelė vaikinų viduje net sukaitę tinkavo su skiediniu mūrines sienas, o du kiti jiems talkininkavo ir nešiojo per koridorių iš kitos patalpos su kibirais smulkų smėlį, kuris buvo ir naudojamas tinkavimo darbui. Koridoriuje smalsiai besidairanti Ingrida netrukus buvo vieno iš tų mokinių ir pastebėta – Usūrinis tempė kibirais smėlį ir pastebėjo čia merginą bei ją užkalbino. Bet, deja, pati Ingrida to Usūrinio nė iš tolo nekentė, jis jai buvo tiesiog šlykštus bernas, nepatrauklus niekaip, tad ir dabar ji niekaip nenorėjo su juo gražiai pasikalbėti, tik svaidė ant jo bjaurius žodžius. Bet nors ir kaip labai ji geidė tų kitų statybininkų vaikinų, vis niekaip tinkamo sau iš jų vieno dar negalėjo išsirinkti... 2003 m. gegužė