Kėžietės Ingridos Kraštytės mokymosi Kupiškio "Profkėje" metai 3

Jaunoji Kėžių kaimo gyventoja – agresyvioji Ingrida Kraštytė savojoje Kupiškio Žemės ūkio mokykloje, pertraukos metu eina lauke su klasioku į mokomąsias mokyklos dirbtuves, kur jiems bus būsima pamoka ir su susidomėjimu žvelgia į ant pievelės besiilsinčius statybininko profesijos pirmakursius mokinius. Besimokant „Profkėje“, pirmakursei pardavėjai ir prekių žinovei Ingridai teko mokytis ne vien tik savo profesijos mokslus, bet ir įprastus vienuoliktai klasei skirtus dalykus – istoriją, matematiką, lietuvių kalbą... Besimokant atėjo galop ir pavasaris – visų poravimosi metas. Kad daug kam reikia vienas kito meilės ir artumo, tai labai aiškiai matėsi net ir šitoje mokykloje, tarp kai kurių mokinių, nemažai porelių viešai vaikščiojo susikabinę už rankų. Tik Ingrida toliau kaip buvo, taip ir liko viena, nes niekas jos negeidė ir jai su niekuo nesisekė susidraugauti artimiau. Bet taip matant kitus besimėgaujančius įsimylėjimu, pati kėžietė mergina irgi viduje palengva pajuto tai, kad jai irgi norėtųsi kokio nors vaikino. Pradžiai kad bent nors turėtų su kuo karštai savo lūpas suglausti, pasibučiuoti. Kadangi nė vienas iš jos pačios klasiokų pardavėjų vaikinų fiziškai ar seksualiai netraukė - jie jai atrodė tiesiog nevyriški, neįdomūs, tuoj Ingrida susigaudė, kad ją asmeniškai fiziškai traukia tik vienos profesijos mokiniai vaikinai – statybininkai, juk jie beveik visi tokie stiprūs, raumeningi, drąsūs ir visai nebijo laipioti pastoliais. Tad ir ėmė vis dažniau kreipti savo įdėmų žvilgsnį būtent ten, kur būriuojasi šie pastarieji vaikinai. Sužaliavus šiltam gegužės mėnesiui, Ingrida tik ir žvalgėsi vis į tų statybininkų pusę bei slapčia kūrė vizijas, kaip vieną iš jų jai pamėginti suvilioti. 2003 m. gegužė