Kėžietės Ingridos Kraštytės mokymosi Kupiškio "Profkėje" metai 2

Jaunoji Kėžių kaimo gyventoja – agresyvioji Ingrida Kraštytė savojoje Kupiškio Žemės ūkio mokykloje („Profkėje“) taip leidžia sau laiką ilgosios, pietų pertraukos metu. Atėjus ketvirtajam savo mokymosi „Profkėje“ mėnesiui, gruodžiui, tuo metu pati Ingrida jau jautėsi kaip pilnai visiškai pripratusi, pilnateisė Pardavėjo ir prekių žinovo profesijos mokinė savo mokykloje. Šiai pirmakursei, kaip ir kitiems jos klasiokams, mažiau pamokų būdavo tik penktadieniais, įprastomis dienomis – tiek pat, kiek ir kitų kursų mokiniams. Teko ilgainiui Ingridai priprasti ir prie to vaizdo mokykloje, kad čia mokosi daug rūkančių mokinių – didelis būrys vaikinų, bet ne ką mažiau ir merginų. Dėl savo pačios ūmaus ir aršaus būdo, kėžietė Ingrida tikrai nebuvo visuotinai mėgstama kitų savo klasėje, nemažai klasiokų dėl šiosios būdo jos šalinosi ir ją smerkė, bet buvo klasėje ir bent keletas iš tokių, kurie palaikė su ja visai draugiškus santykius. Pamažu toji Ingrida vis labiau priprato prie savo naujosios aplinkos ir vis mažiau ilgėjosi savo pabaigtos mokyklos Kėžių kaime. Ir net su buvusiais klasės draugais mieste teko jai vis mažiau matytis: dar rugsėjį ir spalį drauge su ja iš namų rajoniniu autobusu į Kupiškį, Natulionio mokyklon važiuodavo rytais mokytis ir Tinkis Vinkis bei dar keli nyciečiai, bet paskui tas vienuoliktokas žaibiškai praturtėjo, nusipirko juodą automobilį „BMW“ ir nuo tada daugiau autobuse, kelionės metu nebesirodo. Na, o „Profkėje“ ilgosios pertraukos metu Ingrida pirmiau eidavo į mokyklos valgyklą pavalgyti, o tada jau, dažniau vienumoje, mokydavosi iš savo sąsiuvinių užsirašytus konspektus, dėl laukiančių pamokų. 2002 m. gruodis