Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Jaunoji Kėžių kaimo gyventoja – agresyvioji Ingrida Kraštytė su savo naujaisiais klasės draugais „kremta“ klasėje savo pradėtus pardavėjo, prekių žinovo profesijos mokslus Kupiškio miesto „profkėje“. Po Kėžių kaimo pagrindinės mokyklos oficialaus pabaigimo vasarą, pačios Ingridos ir jos visų tuometinių klasiokų tolimesni jų gyvenimo keliai rudenį ėmė ir išsiskyrė – trys nyciečiai patraukė mokytis į „natulionkę“, o pati Ingrida, kuri buvo pritinginti rimtai mokytis ir buvo labai pavargusi nuo anksčiau gaunamų gausybės namų darbų, apsisprendė mokytis profesijos gretimai stovinčioje Kupiškio Žemės ūkio mokykloje. Čia mergina apsisprendė išmokti pardavėjos amato, nes nuo pat mažens ją visuomet viduje labai žavėjo tokį darbą dirbantys žmonės. Vos tik pradėjus mokytis „profkėje“, Ingrida ne tik susipažino su savo naujais klasiokais ir mokyklos vidaus taisyklėmis, bet taip pat ir su visa mokymosi specifika – kaip čia vykdomos pamokos besimokantiesiems. Kiekvieno dalyko būdavo po dviejų valandų trukmės pamoką, kas nustebino – kad nebuvo duodama vadovėlių mokiniams, o visą mokomąją tekstinę medžiagą (konspektus), mokytojui diktuojant, tekdavo tik kruopščiai užsirašyti į savo sąsiuvinius. Kaip rūšiuoti prekes ir atlikti jų apskaitą, kaip dirbti su kasos aparatu, kaip atlikti prekių užsakymus – viso to ir dar daugiau kėžietė ten buvo mokoma. Bet kas yra visų geriausia – pagal mokymosi rezultatus, mėnesio gale mokiniams dar buvo ir mokamos piniginės stipendijos... 2002 m. rugsėjis