Kėžietės Ingridos Kraštytės mokymosi Kupiškio "Profkėje" metai 12

Jaunoji Kėžių kaimo gyventoja – agresyvioji Ingrida Kraštytė popiet, po pamokų savojoje Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje greitomis skuba tiesiai į Kupiškio autobusų stotį, norėdama suspėti patekti į reikiamą rajoninį autobusą, kuris ją nuveš namo, į Kėžių kaimą. Atėjus vasario mėnesiui, visi iki vieno trečiakursiai „Profkės“ mokiniai (jų tarpe ir Ingrida) labai gerai žinojo tai, kad tai yra jau pats paskutinis mokymosi mokykloje mėnuo ir greitai visiems prasidės baigiamoji, gamybinė praktika. Reikėjo iš anksto susirasti sau įmonę, kur tris mėnesius teks sau oficialiai darbuotis. Po slapto sekso tualete su savuoju vaikinu, pirmakursiu Pardavėjo ir prekių žinovo profesijos mokiniu Silvestru niekas mokykloje, net ir Ingridos klasiokai, taip visai nieko ir apie tai nesužinojo, ir vien tik dėl šios draugystės, mergina pagaliau nusipirko sau pirmąjį mobilų telefoną „Nokia“, kad tik galėtų kartas po karto vis tam vaikinui paskambinti. Su Silvestru jiedu susitarė išlaikyti ryšį net ir po tos dienos, kada Ingrida pabaigs mokyklą. Beveik kiekvieną dieną, pasibaigus pamokoms, pavakarę kėžietė skubėdavo tiesiai į autobusų stotį ir ten laukdavo autobuso, vežančio tiesiai į jos kaimą ir belaukdama ten, stotyje, ji prisižiūrėdavo visko: ir kaip nyciečiai vaikinai mokiniai perka sau erotinius žurnalus, ir kaip Džerijus „glamžosi“ už kampo su savo pana Viktorija, o vos prieš porą savaičių matė ir kaip kažkoks girtas ir su skusta plikai galva į „Vyšniuką“ panašus nepažįstamas chuliganas, su vyno buteliu rankose, prie pat stoties persekiojo Usūrinį ir po to jam kumščiu trenkė į galvą. Ingrida savo praktiką atliko vienoje miesto universalinėje parduotuvėje, paskui vasarą įvyko ir Išleistuvės, kėžietė tada vilkėjo labai trumpą suknelę. Po to Ingrida vėl grįžo dirbti ten, bet apsivogė ir buvo atleista, o vėliau gavo darbą kitoje parduotuvėje. Pabaiga. 2005 m. vasaris