Kaip Kupkinukas kadaise eidavo į savo darbą laikraščio redakcijoje

Nors būtent apie tai anksčiau jau buvo nemažai kalbėta ir rašyta, vis tiek būtina yra dabar dar bent vieną kartą vėl iš naujo prisiminti tuos senus praeities laikus, kada tuometis Kupiškio miesto gyventojas Kupkinukas Rubliauskas, dar vaikas būdamas, buvo tapęs savo vardo priedo vaikams redaktoriumi rajoninio laikraščio „Kupiškėnų mintys“ redakcijoje. Taip, tai buvo tikrai seni laikai ir tuo pačiu pati pirmoji asmeninė Kupkinuko patirtis žurnalistikos srityje. Štai būtent nuo ko ir prasidėjo to berniuko kelias, vėliau nuvedęs jį net ir į rimtas studijas Vilniaus Universitete. Bet prieš tai kyla visai pagrįstas klausimas: o kaipgi kadaise atrodė toji Kupkinuko įprasta darbo diena? Bent jau pirmoji dienos pusė tai būdavo lygiai tokia pati, kaip ir visų kitų, mokyklinio amžiaus vaikų: ryte keliasi, prausiasi, pavalgo pusryčius, eina į P. Natulionio vidurinę mokyklą mokytis, o popiet, pasibaigus pamokoms, jau ir traukia gatvėmis su kuprine ant nugaros kuo greičiau tiesiai į rajoninio laikraščio redakciją, esančią centrinėje miesto gatvėje. Užkopęs laiptinės laiptais aukštyn, Kupkinukas netrukus tuoj ir būna savo naujojoj darbo vietoj – ten pat, kur dirba ir visi kiti žurnalistai, korespondentai. Drauge su šiuo 7 klasės mokiniu ten darbavosi ir kiti mums jau pažįstami veikėjai, jo kolegos. Kaip ir antai ta dailininkė Angliukė Laičiūnaitė, tuomet dar buvusi visai jaunutė ir karšta, 22 metų mergina. Čia jiedu abu laiptinėje, prie pat redakcijos durų gyvai ir susitinka vėl prieš darbą. Štai kaip bėgdavo Kupkinuko popiečių laikas redakcijoje – jis ten padėdavo ir ruošti priedo vaikams numerius, ir pats ruošdavo savo jam skirtus namų darbus... 1998 m. kovas