Kaip imigrantą Tinkį Vinkį kadaise kankino jo sadistė mokytoja

Tai – vaizdelis iš labai seno ir tikrai skaudaus teletabio Tinkio Vinkio Asalibeter praeities laikų etapo, kada jis, dar jaunas paauglys būdamas, su kitais keturiais savo draugais, gentainiais Teletabiais bėgo iš namų, iš Turkijos, Lietuvos pasienyje buvo sučiupti pareigūnų ir po to iškart pateko kaip imigrantai į Pabraidės užsieniečių registravimo centrą. Jie visi ten buvo apgyvendinti ir priversti pratintis prie kitos šalies gyvenimo būdo ir papročių bei tuo pačiu ir pradėti mokytis lietuvių kalbos. Pastarojo kalbos mokymo darbo ėmėsi to centro logopedė, kuri tuo pačiu dar buvo ir lituanistė – Helga Kongladūrač. Visų centro nelegalų pravardžiuojama „Ponia Rimbu“. Ir tikrai ne be reikalo ji taip buvo vadinama: ši pagyvenusi moteris turėjo didžiulius papus, didelį antsvorį ir nežmoniškai didelį bjaurumą. Lietuvių kalbos ji nelegalus mokė savitais, agresijos ir tikro sadizmo perpildytais būdais, tam, kad išmokytų juos taisyklingai tarti lietuviškas raides, skiemenis, žodžius, o vėliau juos ir rašyti popieriuje, ši sadistė logopedė nė kiek nesibodėjo griebtis prieš savo mokinius agresijos, smurto ir įvairių kankinimo būdų. Teletabiai – ne išimtis, ir jiems taip pat daug kartų kliuvo nuo šios sadistės mokytojos, berniukams – daugiau, mergaitėms – kiek mažiau. Per Helgos vedamas pamokas Tinkis Vinkis buvo daug kartų jos muštas su rimbu, net ir pakabintas palubėje. O kankinti savo mokinius jai buvo didžiausias malonumas, ji tuo mėgavosi. Teletabiams situacija kardinaliai pagerėjo tik tada, kai jie buvo perkelti į Vilniaus vaikų namus. Ir koks įdomus sutapimas, kad kai šie turkai atvyko gyventi į Nycius, pradėjo mokytis Kėžių mokykloje, čia irgi lituanistė buvo vardu Helga, tik gera, visai ne sadistė... 1998 m. rugsėjis