Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Kaip į Kupiškio miestą persikėlusiam gyventi Tukui Nykštukui sekėsi toliau, kai jis įsidarbino kroviku Kupiškyje esančioje centrinėje „Maximoje“? Akivaizdu, kad galiausiai jau ne vien tik pats šioje miesto parduotuvėje dirbantis Tukas, bet ir čia pat valytoja dirbanti jo buvusi draugė, miestietė davatka Vida Pribeldaitė jau irgi pradėjo jo paties atvirai nebemėgti, trūko jai irgi kantrybė. Nuo pat jų abiejų ėmimo dirbti kartu pradžios Vida nenorėjo atvirauti kitiems savo bendradarbiams apie tai, kas gi praeityje tarp jos ir to Tuko buvo nutikę, kad tokie nedraugiški jiedu vienas kitam palikę, vis labiau šalinasi vienas kito ir varstosi tarpusavyje piktais žvilgsniais. „Kodėl judu vienas kito neapkenčiate, kas tarp jūsų yra negero nutikę? – kartą be užuolankų atvirai paklausė kolegos ir Vida buvo pagaliau priversta pradėt pasakoti. Tada ir prasidėjo – su kiekviena diena davatka Vida ėmė vis daugiau pasakoti darbe savo kolegėms apie tarp jų buvusią draugystę, apie iširusius santykius, net ir dažnai girdint šalimais pačiam Tukui. Ir nieko nepagražinant, viską tik iš savo požiūrio tamsiosios pusės: kaip draugystės metu tas Tukas pastoviai prie pačios Vidos priekabiavo, kaip jis mėgino ja pasinaudoti, kaip jis vis lįsdavo prie Vidos norėdamas bučiuotis ir jam buvo nė motais, kad pati Vida yra labai tikinti moteris ir kad daryti tokius dalykus yra negalima. Žodžiu, peikė ji Tuką, kiek tik begalėdama. Na, o pačiam Tukui irgi buvo labai nesmagu viduje, girdint, kaip toji Vida vis daugiau negražiai apie jį yra kitiems kalbanti... 2013 m. gegužė