Kadaise, kai nyciečiai dešimtokai dar mokėsi Kėžių kaimo mokykloje

„Prasidėjo pamoka – pamokoj tvarkos nėra!” Prisimenant tuos jau labai seniai praėjusius laikus, kada nyciečiai paaugliai Tinkis Vinkis, Kristina ir Markas dar tik lankė Kėžių kaimo pagrindinę mokyklą, šie skambūs žodžiai tikrai nelabai tam laikui apibūdinti ir tinka. Patys įspūdingiausi jiems buvo tie paskutiniai metai, 10 –oje klasėje. Kaip ir visur kitur, taip ir Kėžių mokykloje dirbo ir dirba visokiausi mokytojai: vieni labai griežti savo auklėtiniams ir ypatingai reiklūs dėl mokymosi rezultatų, o kiti – atlaidesni, ne tokie perdėm labai reikalaujantys. Ypatingai griežtai dėl mokymosi buvo elgiamasi visada būtent per matematikos pamokas. Buvo tada šio dalyko mokytojas Anicetas Vištvanagis, kuris buvo savo amato tikras profesionalas ir taip pat labai atkakliai siekė, kad ir visi jo mokiniai šitą mokslą kuo labai gerai suprastų. Bet ir mokiniai matematikos pamokose visada yra tik dviejų rūšių. Tai tie, kurie vos tik patekę į klasę, iškart jau viduje ir ima neramiai jaudintis: -„O ne, ir vėl ta nelemta matiekos pamoka atėjo! Kaip aš jos juodai nekenčiu! Ir iš viso, koks velnias sugalvojo visa šią skaičiavimų ir teoremų nesąmonę?” O kiti gi nė kiek dėl to nesijaudina, net džiaugiasi: -“Vaje, ak kaip gerai, kad vėl matematika atėjo, bus vėl proga pasukti savo galvas ir paskaičiuoti!” O kai eilinį kartą tie patys dešimtokai vėl būdavo tinkamai neišmokę jiems užduotų uždavinių, (išskyrus Kristiną, ta klasėje geriausiai mokėsi) ak, kaip stipriai tas mokytojas Vištvanagis ant jų visų niršdavo ir bardavosi. Juk gi dešimta klasė, jau ir egzaminai artinasi. Tad šiai klasei kartas nuo karto ir vis užduodavo parašyti paruošiamąjį darbą egzaminams, kad būtų patikrinta, kokie šių dešimtokų yra sugebėjimai algebros ir geometrijos mokėjimo srityje. 2001 m. gruodis