Ingridos Kraštytės nekenčiamo mokinio Usūrinio klasiokas kabinete spardo jo kuprinę

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, toje pat „profkėje“ mokėsi ir statybininku vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida labai nekentė. Kaip jau ir žinote, pastarojo mokinio Usūrinio santykiai su savo klasiokais buvo tiesiog siaubingai blogi. Bet blogiausiai buvo su klasiokų vadeiva, bjauraus būdo Vaideliu, kuris visų aršiausiai puldavo ir žemindavo patį vaikiną Usūrinį. Apskritai šitas mokinys Vaidelis buvo tiesiog tik idiotas, ištisai smirdintis rūkalais, besidomintis tik vien automobilių „tiūningu“ ir suprantantis tik „kumščių politiką“ tipas. Ir šitas „bachūras“ labai mėgo praktinių ir paprastų pamokų metu ne tik žeminti patį Usūrinį, kurstyti kitus skriausti jį, bet dar ir mėgo daužyti, mėtyti, spardyti jo į mokyklą kasdien besinešamą daiktą – mažą kuprinę su sąsiuviniais, prirašytais konspektų iš mokomųjų dalykų. Kai tik mokytojų šalia nebūdavo ar jie to nematydavo, Vaidelis ar kuris kitas klasiokas atimdavo jo kuprinėlę, ją spardydavo iš kojos į aukštį, slėpdavo po laiptais ar šiukšlių dėžėje, nėmaž nepaisydami Usūrinio maldavimo, kad tik nebeliestų tos jo kuprinės, paliktų tuos jo daiktus ramybėje. Čia vaizdelis iš mūro praktinės pamokos kabineto, pamokai jau beveik visai besibaigiant. Vaidelis ne tik mėtė, spardė Usūrinio į mokyklą atsineštus daiktus, bet ir dar drįsdavo šaipytis, kad jam visai negaila, jog „Usūrinio kuprinėje esantys lūpų dažai bus imti ir sudaužyti...“ 2003 m. balandis