Ingridos Kraštytės nekenčiamas mokinys Usūrinis užmiestyje atėjo pasižiūrėti surengtų sportinių varžybų

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai tuo metu ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. O buvo vieną kartą Ingridai besimokant toks atvejis, kada jai ir patį mokinį Usūrinį teko realiai gyvai aptarnauti, jam parduodant vieną ar kitą kažkokį daiktą – prekę. Tada pavasaris jau palengva ėjo į pabaigą, o kartu su juo ir patys pirmi mokymosi „profkėje“ metai, kada vieną saulėtą, bet vėsoką dieną mokyklos vadovybė sumanė visus mokinius pakviesti drauge nuvykti į užmiestyje esantį Stičkos kalną. Kai visi pagaliau susirinko į nurodytą užmiesčio vietą, ten tuojau įvyko turistinės – sportinės varžybos. Užduotys ten skirtingoms mokinių komandoms buvo pateiktos tokios pat, kokios kad paprastai varžybų metu būna duodamos jauniesiems skautams. O kiti, kurie nėjo varžytis užduotyse, gretimai stovėjo, viską iš šalies stebėjo, vaikštinėjo, rėkaliojo, komentavo dalyvių elgesį ir valgė čia pat pardavėjų mokinių parduodamus užkandžius. Vieni iš mokinių nieko čia nepirko, nes norėjo turėti pinigų, kad užtektų kitam pakeliui cigarečių įsigyti, o kiti, kurie buvo nerūkantys, noriai pirko ir kimšo sau už žandų tuos čia parduodamus užkandžius. Tarp tokių buvo ir tas nemėgstamas mokinys Usūrinis, tad kai jis čia irgi priėjo nusipirkti traškučių, teko tada Ingridai sukąsti dantis ir tam vaikinui irgi parduoti jo įsigeistą užkandį... 2003 m. gegužė