Ingridos Kraštytės nekenčiamas mokinys Usūrinis per pertrauką galvoja apie vieną merginą Gintarę

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininko profesijos mokėsi toks vienas vaikinas, kurio pati Ingrida labai nekentė – Usūrinis. Anas mokinys buvo ne tik pačios Ingridos nemėgiamiausias „profkės“ mokinys, bet tuo pačiu dar ir paniekintas, atstumtasis vaikinas tarp visų savo klasiokų. Nieko keista, kad dėl to tas Usūrinis ir su savo klasiokais galop vis mažiau besikalbėjo, vietoj to jam daug maloniau būdavo per pertraukas jam leisti laiką mokyklos bibliotekoje, sklaidant knygų puslapius ir laikraščius. Tam atvejui, jei po mokyklos baigimo jam nepasisektų gauti sau tinkamo darbo statybų sferoje, vaikinas planavo stoti studijuoti bibliotekininkystės. Bet net ir šitas atstumtasis mokinys Usūrinis turėjo vieną rimtą savo draugą – miesto mokykloje besimokantį Miknių. Tad kai priverstas žiauriojo klasioko, Šlykščiojo Marėko, Usūrinis galop turėjo išsiskirti su savo panele, pirmakurse Vilma, būtent tik pastarasis draugas Miknius jam tada ir patarė pabandyti susipažinti su miesto mokykloje irgi besimokančia viena simpatiška mergina, vardu Gintarė. Vis labiau artinantis gamybinei praktikai, Usūrinis pertraukų metu matomai tik vien gal apie tai ir galvodavo, nors pradžioje ir dar nebuvo jau išdrįsęs žengti pagaliau konkretų savo žingsnį link pažinties su mergina pradėjimo... 2005 m. vasaris