Ingridos Kraštytės nekenčiamas mokinys Usūrinis mokyklos valgykloje sau erzina padavėjas mokines

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, tuo pačiu metu ten mokėsi ir statybininko profesijos toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida be galo labai nekentė. Ir iš tikrųjų, ne vien tik savo paties statybininkų klasėje, bet ir visoje mokykloje „profkėje“ tas mokinys Usūrinis ilgainiui užsitarnavo gan prastą savo reputaciją. Tapo taip nemėgstamas ir atstumtas, kad net ir per ilgąją pertrauką mokyklos valgykloje jo kitos mokinės prie staliuko nelabai norėdavo aptarnauti, kaip klientą. Per dažną ilgąją pertrauką toje valgykloje buvo tokia tradicija, kad atėjusiems čia pavalgyti kitiems mokiniams tereikėdavo tik susėsti ant kėdžių prie staliukų, o tada virėjų profesijos mokiniai patys ateidavo prie jų, priimdavo valgių užsakymus, juos patys atnešdavo ir patys priimdavo už maistą sumokėtus pinigus. Na, o Usūriniui neretai čia tekdavo ilgai sėdėti, laukiant, kol kuris iš padavėjais tapusių virėjų mokinių teiksis ir prie jo pagaliau prieiti bei atnešti jam norimą patiekalą. Tokios savo praktinės veiklos metu anos virėjos mokinės dažnai vilkėjo visai trumpus sijonus, o tokios jų aprangos sugundytas Usūrinis mėgo kartas nuo karto tas paneles ir paerzinti, kai joms einant pro šalį, vaikinas mikliai ištiesdavo savo ranką ir greitomis sugriebdavo merginai už nuogos kojos, jai grybšteldavo. Taigi, merginoms toks jo elgesys nepatiko ir dėl to jos vis dažniau specialiai nebenorėdavo to Usūrinio čia sėdinčio aptarnauti ir nešti jam patiekalus... 2003 m. rugsėjis