Ingridos Kraštytės nekenčiamam mokiniui Usūriniui labai niekingai keršija jo trys klasiokai

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai mokėsi ir toks vienas, jos labai nekenčiamas vaikinas Usūrinis, kuris labai norėjo išmokti tapti statybininku. Dėka savo vienos klasiokės, kuri artimai draugavo su vienu iš statybininkų mokinių, Ingrida visada galėjo daug visokių dalykų apie tą Usūrinį vis išgirsti. Štai ir vieną niūrią, šaltą žiemos dieną, po pamokų Ingrida iš tos pačios savo klasiokės išgirdo, kad sutarimo su savo klasiokais niekaip vis nerandantis Usūrinis rimtai sau prisidarė bėdos, kai per istorijos pamoką kuo rimčiausiai susikivirčijo su keliais savo klasiokais, juos apstumdė, apspjaudė ir dar apmėtė vadovėliais. Už tai vaikinas buvo išvarytas iš pamokos, priverstas nueiti į vieną kabinetą pirmame aukšte ir laukti, kokia jam bus mokytojų paskirta bausmė už elgesį. Bet per pertrauką paskui čia ėmė ir atžingsniavo net trys Usūrinio klasiokai – Vaidelis, Užkimėlis ir Šlykštusis Marėkas, ištroškę keršto jam. Trijulė Usūrinį primušė, apspardė, paskui dar nutarė ir gan niekingai ant galo iš jo pasityčioti. Vaidelis ir Užkimėlis laikė besipriešinančiam Usūriniui jo rankas, o Marėkas numovė jam batus ir kojines, susirado šalimai stovėjusius, kažkokiai mokytojai priklausančius aukštakulnius batelius ir juos užmovė Usūriniui ant nuogų pėdų. Ir dar šitaip Marėkas kalbėjo tada: „Usūrini, tu pas mus esi „boba“, tai ir mūvėk „bobų batus“!” Ir atkeršijusi, trijulė nulėkė kažkur sau tolyn mokyklos koridoriais, nusinešdami su savimi ir Usūrinio batus. Teko Usūriniui su moteriškais bateliais kaukšėti per visą mokyklą, ieškant atimtų iš jo batų, tai dar gerai, kad jau pamoka vėl buvo prasidėjusi, mažai kas matė jį tokį, ir išvengė Usūrinis pajuokos prieš visą mokyklą... 2004 m. sausis