Eilėraščio Žiovulys ir Tingulys

Kadaise, prieš didelę daugybę metų atgal, kai aš pats dar tebuvau vaikas ir lankiau kaimo pradinę mokyklėlę, man asmeniškai taip be galo labai patiko vienas Martyno Vainilaičio eilėraštis, skaitytas žurnale „Genys“. Šis eilėraštis gi toks be galo šiltas, šmaikštus ir žaismingas, žadinantis vaizduotę ir žavintis mane net iki pat šių dienų. Tad visada ir slapčia ir svajojau sukurti savą liustracijos versiją šiam puikiam eilėraščiui. Ir, regis, man kai kas pagaliau tikrai puikiai pavyko! Kaupias debesys virš klevo, - Po kaitros lietus palis. O prieš lietų atkeliavo Žiovulys ir Tingulys. -Labas, broliai kaip karoliai, Žiovuly ir Tinguly! -La, - atsakė vangūs broliai, Mano lovoj begulį. Po lietaus kaitra atlėgo. Vėjas dangų nuvalys. Strykt iš lovos ir pabėgo Žiovulys ir Tingulys. -Kur jūs, broliai kaip karoliai, Žiovuly ir Tinguly! -Mes jau, - tarė vangūs broliai, - Juodo debesio pily!