Chuligano Napalio ir jo tėvo gyvenimas Žaibelių kaime

Atėjo metas jums kažką dar papasakoti ir apie kadaise, Žaibelių kaime gyvenusio vietinio jaunojo chuligano Napalio Ruodo šeimos ir namų vidaus gyvenimą. Kaip jau buvau anksčiau minėjęs, to Napalio vyresnė sesuo Maiva Ruodaitė, vos tik sulaukusi paauglystės, tuojau pasiskubino bėgti kuo greičiau iš savo namų, nuo tėvo, kuo tolyn, ir liko tada namuose gyventi tik du vyrai – tėvas ir jo sūnus, sūnus – chuliganas. Tėtis Leonidas Ruodas, nepabijokim vartoti tą žodį, buvo tikras „chronius“ – daugiadienis girtuoklis. Dienomis daugiausiai su dideliu savo traktoriumi dirbdavo pas kaimynus, kaimo didžiažemius žemdirbius Goštautus, na, o per tą laiką, kuris likdavo nuo darbo, beveik ištisai vis maukdavo alkoholį. Būdavo, vakare parvažiuoja senasis Ruodas su savo traktoriumi iš darbo, į namus kaime, jau būdamas kažkiek išgėręs alkoholio, nelabai rišliai vairą sukiodamas, kreivais ratais įsuka savo kieman ir, vos spėjęs sustoti ir užgesinti variklį, čia pat prie vairo tuojau ir „nulūžta“, jau kad užknarkia, susmukęs kabinoje į vieną pusę. O kartais, būdamas girtas, jau nebeturi nė jėgų parropoti tvirtom kojom iš traktoriaus į namų vidų, tuomet jis iš greta esančios pašiūrės išsitraukia seną, purviną, apsisiotą čiužinį, jį pameta po traktoriumi ir palindęs po apačia, gulasi ant to čiužinio lauke miegoti, užsiklojęs tik savo darbine striuke. Bet taip būna tik šiltu, giedru vasaros meto oru. Rudenį senis vis dėl to kažkaip „parsigrūda“ ir į namų vidų. Sūnus, chuliganas Napalys, grįžęs iš mokyklos, ar ir kitu metu, kai nėra namie tėvo, turi ir pats sau, ir dar girtam tėvui valgyti paruošti, nes daugiau nėra kam to daryti. Tai va, toks Napalio namų gyvenimas buvo: kadangi jo tėvas visai neprižiūrėjo, nekontroliavo, tad „pacanas“ ir užaugo toks nevaldomas chuliganas. 2000 m. rugpjūtis