Chuligano Napalio baisūs, naktiniai sapnai

Buvusio didžiojo praeities chuligano, iš Žaibelių kaimo kilusio ir Klaipėdoje dabar gyvenančio Napalio Ruodo šiandieninis gyvenimas tikrai nėra ramus, nes ne tik darbo sąlygos jam smarkiai pasunkėjo, o dar pradėjo jį ir seni praeities košmarai iš paskos vytis, ką labai aiškiai ir atspindi jo nemaža dalis naktinių sapnų. Pajuto pagaliau ir šito įžūlaus asmens širdis, kad jam dėl visų tų praeityje padarytų poelgių ir visų tų nuskriaustų asmenų gausos, jam atpildui ne tik gyvenimas gali nebesisekti, bet net ir po fizinės mirties, Aname pasaulyje bus oi, kaip labai rūgštu, kentės jis ten tada, oi, kaip stipriai kentės pomirtines sielos kančias, jei prieš tai, dar gyvas būdamas, taip ir nepanorės bandyt keistis į gerą. Jau gal visi metai laiko, kaip Napalys naktimis vis sapnuoja tą patį keistą, baisų ir kažkaip pranašišką sapną. Jame Napalys save regi jau visai seną, žilą ir sulinkusį, jau arti mirties meto, ar gal net po to, savo kelyje toliau jis sutinka keistą vyriškį, su apsiaustu ir su skrybėle ant galvos, jie ima kalbėtis, tik tada, kai staiga pastebėjo nepažįstamajam ant kaktos ragiukus, supranta, kad tai yra Velnias, jis atėjo jo sielos nusivesti į Pragarą. Nelabasis tiesia Napaliui į rankas kelionės bilietą į vieną pusę, liepia eiti drauge, tikina, kad pats Napalys to bilieto yra tikrai nusipelnęs, nes visą gyvenimą buvo piktadarys ir skriaudė kitus žmones, bet pats senasis Napalys aiškiai supranta, kur jam teks su velniu keliauti, prieš save jis netoliese regi sunkias, metalu kaustytas, karščiu alsuojančias duris, iš už kurių girdisi kančios persmelkti žmonių balsai ir kartais net pasirodo liepsnos. Tada Napalys sapne juodai persigąsta, jis ima garsiai šaukti: „Ne! Ne! Į pragarą aš nenoriu eiti, aš dar pasikeisiu, aš bandysiu būti geras! Ir tada pabunda Napalys, visas apsipylęs šaltu prakaitu, o kartais net ir netyčia apsišlapinęs... 2020 m. rugpjūtis