Burtininkai Tukurutis ir Irena naktį žvelgia į žvaigždes danguje

Nycių kaimo gyventojams, Geriesiems Burtininkams šis pastarasis gyvenimo laikotarpis yra tikrai nelengvas ir niūrus. Ir viskas tik dėl to dabar šalyje įvesto antrojo karantino – beveik niekas nebeatvažiuoja į jų namus Nyciuose, kad išsiburtų su kortomis, niekas nebeperka jų magiškų eliksyrų ir mikstūrų, pasikonsultuoja su nyciečiais burtininkais magijos klausimais nebent tiktai telefonu. Nebeliko šiai šeimai tokios ryškios burtų veiklos, iš kurios jie kaip anksčiau galėtų vėl sau užsidirbti gan didelius pinigus. Tad ir tenka dabar šiai kerėtojų šeimai kuo arčiau prie turtuolių Katinų šeimynos vėl šlietis, kad tik tų pastovių pajamų už darbą namie būtų kuo daugiau. Tukurutis jau visai baigia rašyti savo paties prisiminimų knygą, Malkomas netikėtai rimtai „metėsi“ ant meditacijos, o tuo tarpu geriausiai nuo visko galvą dabar atpalaiduoja vaikščiojimas lauke, gryname ore. O labiausiai Tukurutis su žmona Irena pamėgo vaikštinėti lauke būtent nakčia, kai jau visai rimtai sutemsta ir, jei tik būna giedras, geras oras, žvelgti tiesiai į juodame nakties skliaute spingsinčias savo mažytėmis švieselėmis žvaigždes, žvaigždynus, net tolimas galaktikas, kiek tik iš viso plika akimi yra įmanoma ten ką įžvelgti. Ir, žinoma, toks vaizdas juos visada tik maloniai ramina, prikausto jų dėmesį savo didingumu ir paslaptingumu. Apie ką būtent tuo metu jie kiekvienas sau atskirai galvoja, sunku būtų pasakyti, nes net ir drauge abu stovėdami, užvertę savo galvas aukštyn, jiedu tuo metu beveik nė nesikalba, tik kiekvienas yra paskendęs savo mintyse. Gal prisimena savo praeityje turėtas keliones po kosmosą, gal ilgisi tų senų, gerų tolimų dienų, o gal tiesiog bando pabūti sau tik visai dviese, atskirai nuo aplinkinių... 2020 m. lapkritis