Botanikė Dorota Papyvesyje surado čia augančius valerijonus

Noriu pabaigti savo pasakojimą apie Papyvesio slėnyje apsilankiusią jauną panevėžietę botanikę Dorotą Baltraitę ir jos čia atliktus svarbius mokslinius darbus. Svarbu paminėti yra tai, kad Dorota veikia koordinuotai, o ne visai viena būdama, ji nuo pat savo studijų Universitete baigimo dienos svarbų darbą dirba Panevėžio Botanikos Institute, kurio veiklos paskirtis – vykdyti nuolatinę Lietuvoje augančių augalų paplitimo apskaitą, kad būtų galima žinoti tai, kokios augalų rūšys yra savo klestėjimo viršūnėje, o kokios jau arti prie išnykimo ribos. Taip pat kasmet yra ieškoma ir galimai naujų esančių Sosnovskio barščių augimviečių, kad būtų galima tiksliai žinoti, kiek kasmet yra padidėjusios jų paplitimo valdos. Pastarasis nuodingas augalas yra ne tik kaimo žemdirbių, bet net ir visų botanikų tikras galvos skausmas, mat nesiseka sugalvoti, kaip veiksmingai juos išnaikinti. Tuo tarpu Papyvesyje, slėnio nendryno pakraštyje Dorota drauge su Skirmante Lakišiene iš Katinų kaimo turizmo sodybos rado naudingų dalykų – vienoje vietoje tankiai priaugusį valerijonų sąžalyną. Bet buvo taip, kad pirmiausiai jos rado pavienių valerijonų stiebus, ir nuėjo prie jų pasižiūrėti iš arčiau, o vėliau, tolėliau aptiko ir tankią šių augalų augimo vietą. Tiek pati botanikė Dorota, tiek net ir Skirmantė žino apie tai, kad pati naudingiausia, vaistų gamybai naudojama valerijono dalis yra būtent šio augalo šaknys, kad jos kasamos anksti pavasarį arba rudenį, po to džiovinamos. Tiek šįsyk ir tetruko tos botanikės apsilankymas Papyvesyje. 2020 m. liepos 4 d.