Botanikė Dorota atvyko padirbėti į Papyvesio slėnį

Už Kėžių kaimo, pakalnėje esančiame Papyvesio slėnyje šiltą vasaros dieną netikėtai apsilankė viena iš tokių viešnių, kuriai rūpi visai ne poilsiavimas Katinų kaimo turizmo sodyboje, o kiti, svarbesni su mokslu susiję dalykai – atvyko čia paviešėti jauna moteris, botanikė Dorota Baltraitė iš Panevėžio. Šios trisdešimtmetės jaunosios mokslininkės atliekamų tyrimų specializacija – drėgnųjų vietų augalija. Tad vos tik atvykusi į slėnį, Dorota iš karto atkreipė savo dėmesį į tarp siūruojančių paupio nendrių baltuojančius pelkinių vingiorykščių žiedynų kuokštus. Beeidama į pietų pusę, atvykėlė ieškojo slėnio augalų tankynėje vietos, kur yra susitelkusi pati didžiausia šių augalų augimo vieta. Rado tą vietą slėnyje nelabai toli nuo Salvino Spiečiaus pastatytosios pamiškėje, Katinų verslo konkurentų kaimo turizmo sodybos. Apie pastarąsias vingiorykštes ta Dorota žino praktiškai viską: ir kokį dirvožemį jos mėgsta, ir koks jų žydėjimo ciklas, ir kokios jų vaistinės savybės. Be to, dar tas augalas mokslininkei žadina ir savus, šiltus prisiminimus: kadaise, kai ji dar tebuvo jauna Biologijos studentė, būtent tokiu metų laiku su vienu pamiltu savo kursioku vaikinu leido atostogas kaime ir baisiai troško pagaliau prarasti savo nekaltybę. Vienądien jiedu neištvėrė ir TAI pagaliau padarė, pasislėpę nuo smalsių akių tankiame paupio nendryne, tarp žydinčių vingiorykščių. To saldaus jausmo nepamiršo moteris ir iki šiandien: po audringo pirmojo sekso, jiedu su bernu guli sau nuogi ant žemės, virš galvų siūruoja labai aukšti nendrių stiebai, o jie, susiglaudę greta ir šlapi nuo prakaito, šypsosi ir sunkiai gaudo kvapą... 2020 m. liepos 4 d.