Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Apie tą kadaise Kėžių kaimo pagrindinę mokyklą lankiusią, pačia bjauriausia mokine laikytiną kėžietę mergaitę Ingridą Kraštytę dar būtų galima pripasakoti tiek ir tokių dalykų, kad net ausys jums ims linkti beskaitant iš tos nuostabos. Kai atsirado mokykloje dar vienas naujas mokinys, bjaurusis Dikas Arklys, visi tuoj ėmė jį lyginti su kita bjauriausia mokine Ingrida, bet pastaroji bent jau nors stengėsi mokytis, stengėsi dėl gerų pažymių, kitaip nei tas Dikas. Nors ir abu buvo vienodai negatyviai vertinami. Visą tą Ingridos elgesio bjaurumą sunku ir apsakyti: jei kas nors jai neduodavo kelio, ar kitaip įžeisdavo, ji tuoj pat iškart tik kad susiraukdavo, įremdavo nuožmų žvilgsnį ir pro sukąstus dantis, dusliu balsu piktai surikdavo: -„Tuoj pat traukis man iš kelio, arba UŽMUŠIU!” Ir visuomet ji labiausiai pabrėždavo tą vieną žodį – „užmušiu“. O iš tokios povyzos visi tuoj ir suprasdavo, kad ta kėžietė nejuokauja, ji nusiteikusi itin rimtai ir aršiai. O dar ji labai mėgo ir grasinti kitiems, savo regimus priešus ji ir spardydavo, mindydavo pėdas, skaudžiai žnaibydavo. O jau kokie visokie keiksmažodžiai kaip pildavosi iš jos burnos, kai ji nesusilaikiusi visus bet kaip išplūsdavo. Bet ji irgi taip pat atitinkamai kitų mokinių nuolat būdavo išvadinta „Rėksne“ ir „Pikčiurna“. Dar vienas dalykas labai vertas pastabumo, kad ji labiausiai mėgo mušti būtent berniukus. Vieno tokio iš Ingridos agresijos protrūkių liudininke, kai ji buvo devintokė, buvo kartą net ir viena mokytoja, kai ji matė, kaip ta bjauri mergiotė vieną ją kažkuo supykdžiusį berniuką mokinį užspeitė į kampą ir taip jam trenkė su savo bato trumpu kulniuku per pėdą, kad tas net suriko tuojau iš skausmo. Maža to, po šio incidento, ta Ingrida net ir ėmė kitiems girtis tuo, kad šie jos bateliai labai tinkami mušantis: atseit su kietu batelių priekiu galima labai skaudžiai kitam įspirti, o su trumpu kulniuku paranku trenkti per pėdą. Ir tik 10 –oje klasėje ta bjauri kėžietė pradėjo save tvardyti. 2001 m. gegužė