Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Kėžių kaimo pagrindinėje mokykloje kadaise, praeityje mokėsi ir ta pati visų bjauriausia mokinė – Ingrida Kraštytė, apie kurią jums norėčiau plačiau viską papasakoti. Ta Ingrida dar buvo visai normali, gera mergaitė bent iki tada, kol būdama šeštokė kartą Nycių kaime buvo netikėtai pagrobta Šabonkos Šmėklų rūsio velnių. Ji anksčiau dar buvo ir visai mandagi, tik truputį piktoka, bet iškart po to, kai miestiečio Kupkinuko Rubliausko buvo iš ten išvaduota ir parvesta namo, tos Ingridos elgesys iškart pasikeitė radikaliai: jos tas piktumas, nervingumas ir agresija prasiveržė visu ryškumu, tikruoju savo pavidalu. Nuo tada ta mergaitė Ingrida ėmė darytis vis labiau ir daugiau piktesnė, įžūlesnė, mokykloje ėmė mušti kitus mokinius, kurie jai neįtikdavo, agresyvus charakteris tapo vos ne jos tikra vizitine kortele. O gal tie Šmėklų rūsio velniai ir tikrai neapsiriko, kai buvo pas save pagrobę tą dvylikametę kėžietę, jie tikrai žinojo, ką daro ir gal jie tikrai jautė, kad ši mergaitė ir yra būtent tas žmogus, kuris jiems dar pravers, kad būtent Ingrida savyje ir turi labai didelį vidinį potencialą čia nevaržomai augti pikčiui, agresijai, bjaurumui, kad jiems, velniams, tereikia tik šiuos jausmus pažadinti augančios mergaitės sieloje..? Bet faktas lieka vienas: ji ilgainiui mokykloje tikrai tapo pačia pikčiausia mergiote. Buvę mokiniai, net ir Tukurutis jų tarpe, tikrai dar pamena vieną seną nutikimą mokykloje: tada Ingrida jau buvo išlaisvinta ir vėl lankė mokyklą, ir pradėjo vis dažniau į mokyklą ateiti, vilkėdama trumpą sijoną, blizgančias kūno spalvos pėdkelnes ant kojų, ką iki pat pagrobimo labai retai tedarydavo. Anksčiau ji dar leisdavo berniukams ją pakibinti, tad ir dabar nyciečiui Morkiui bei kitiems berniukams taip ir magėjo vėl pabandyti išdykaujant pačiupti mergaitei už to jos sijono skeltuko, o kai šis nycietis jau buvo beveik pačiumpantis ją, Ingrida atsisukusi taip trenkė iš alkūnės piktai, staigiai tiesiai į veidą tam berniukui... 1998 m. gegužė