Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Kai per šv. Velykas, tą rytmetį Nycių kaimo gyventojai, turtuoliai Batuotas ir Ksena Katinai įžengė į Kupiškio miesto bažnyčią, ketindami čia pasimelsti, jie iškart ėmė dairytis, ieškodami sau vietos, kuriame suole jie galėtų prie kitų, susirinkusiųjų, atsisėsti. Ir tada Batuotas dešinėje pusėje iškart pastebėjo lyg ir pažįstamą jam veidą – negi tai tikrai čia sėdi jis, negi tikrai čia sėdi tas ilgametis jo geras draugas – Džinas Butelys iš Pasvalio? Bet ne – jeigu tas pastarasis draugas Džinas būtų rimtai nutaręs atvykti į šią šventovę, tai būtų ir iš karto prieš tai telefonu pranešęs pačiam Batuotui, kad norėtų per Velykas drauge susitikti būtent čia, bažnyčioje!!! Tačiau ne – Batuotas apsipažino – čia sėdėjo visai ne jo tas senas geras draugas, nors ir į patį Džiną tas buvo tikrai stebėtinai panašus: su tokia pat kaip ir tikrasis Džinas plika galva, su pražilusia barzda, bet šalia jo dar sėdėjo kažkokia, nematyta moteriškė ir trys jaunuoliai – tikriausiai jo šeima. Plikasis vyriškis pasižiūrėjo į greta jo atsidūrusį nycietį Batuotą su abejingumu – kaip į visai nepažįstamą asmenį ir nieko nepasakė. Bet tuo tarpu Batuotas, sužavėtas jo draugo Džino ir šio vyriškio panašumų, išdrįso apie tai nepažįstamajam ir atvirai pasakyti. Kai tik susidarė bažnyčioje eilutė, einančiųjų priimti Komunijos, Batuotas iškart prisėdo į priekinį suolą ir, atsisukęs atgalio, iškart pasakė plikiui apie jo išvaizdos panašumą su paties Batuoto senu draugu Džinu, į ką pats vyriškis iškart sureagavo, parodydamas smagų šypsnį savo veide. 2022 m. balandžio 17 d.