Ruduo...

Kai lapai kris, vaikščiosim su mielom kepurėm ir spalvotais ilgais šalikais, gulėsim raudonų lapų kupetose, ir kai rūkas bus kiekvieno ryto melancholiškas palydovas, dažnai sėdėsim jaukiausiuose parkuose ir skveruose, aš nešiosiuosi termosą arbatos ar kavos ir dėžutę cinamonu kvepiančio obuolių pyrago. Klausysim senų, bet gerų dainų, ir kiekviena sukels krūvą prisiminimų, juoko ir kalbų. Tokio rudens aš visada laukiu. Tokį rudenį aš labai myliu. (Kotry)